Tokia Būna Meilė

Tavo jausmų aukštame danguje Tavo akių bekrašty mėly Aš noriu pradingt Ant tavo veido krenta ruduo Tai tavo mintys krenta šešėliu Jos nori numirt Kai tavo širdį palieka lietūs Tavo delnuos paskęsta pasaulis Grąžina sapnus Iš pėdsakų gerti, savęs nebijot Kitų nepasmerkti Tokia būna meilė Pamiršus vardus Laikas mum nepriklauso Bet naktį ilgiausią Mes, nieko neklausę Pasilaikysiu sau Mums nieko nereik daugiau Nieko jau nebeliko Tik amžinybėj Mes pasiklydę Skrisime dar toliau Ir būsime dar arčiau Taip bus visada Jeigu išgirsi, kaip aš dainuoju Vėl apie jausmą Tu apsiverki Ir tau bus lengviau Krisim į dangų mes žemyn galva Linkstančiom kojom Kaip ir svajojau Kalbėsim mažiau Laikas mum nepriklauso Bet naktį ilgiausią Mes, nieko neklausę Pasilaikysiu sau Mums nieko nereik daugiau Nieko jau nebeliko Tik amžinybėj Mes pasiklydę Skrisime dar toliau Ir būsime dar arčiau Tyliai nemoku aš tavęs mylėt Aš noriu garsiai išsirėkt Kai tu šalia, man niekas nebaisu Sustoja laikas, kuris mum nepriklauso Bet naktį ilgiausią Nieko neklausę Pasilaikysiu sau Nieko nėra brangiau Laikas mum nepriklauso Bet naktį ilgiausią Mes, nieko neklausę Pasilaikysiu sau (a-aa) Mums nieko nereik daugiau (nieko nereikia) Nieko jau nebeliko Tik amžinybėj Mes pasiklydę Skrisime dar toliau (skrisime dar toliau) Ir būsime dar arčiau Taip bus visada