Galėjau Būti Tavo

Klijuojam stiklo šukes, kurios sudužo seniai Skirtingom pusėm išnešioti lyg pilki pelenai Mes susikūrėm dabartį išmokę savo klaidas Ištrinti bandom praeitį kartu ir vardo raides Jie drąsiai laido žodžius, kad laikas gydo žaizdas Prapuola valandos pasiimdamos kartu minutes Kaip laikas gali gydyti įkalindamas mintis Prisiminimas kiekvienas tarsi į karstą vinis Mums liko nuotraukos ir dovanos paslėptos giliai Dabar juokingai skamba tie visi tušti pažadai Kiek išeikvotų šypsenų kurios jau nebesugrįš Nebepykstu, pavargau Aš būt galėjau tavo, tavo, tavo Tau širdį dovanojau savo, savo Per amžius būti tavo, tavo, tavo Jausmus tau paaukojau savo, savo Turbūt ieškoti lengviau, nei pripažinti savas Sudėsiu jas į butelį gal jūroj jas kažkas ras Šiandien tokie tolimi, kad net sunku pasiklyst Kažkur paslydom patys kažkur mes leidom paslyst Nors ir sunku susilaikyti neberašant tau jau Daugiau nei tūkstantį žinučių tryniau ir vėl rašiau Kaip sako šiam pasauly niekas nevyksta be priežasties Dabar jau mes skirtingos sielos Aš būt galėjau tavo, tavo, tavo Tau širdį dovanojau savo, savo Per amžius būti tavo, tavo, tavo Jausmus tau paaukojau savo, savo Aš būt galėjau tavo, tavo, tavo Tau širdį paaukojau savo, savo Reikėjo man reikėjo tau mokėti išklausyt Galėjau aš galėjai tu ankščiau atsiprašyt Dabar jau atvirai sau pasakyt nebebijau Mum laikas eit toliau Aš būt galėjau tavo, tavo, tavo Tau širdį dovanojau savo, savo Per amžius būti tavo, tavo, tavo Jausmus tau paaukojau savo, savo Aš būt galėjau tavo, tavo, tavo Tau širdį dovanojau savo, savo Per amžius būti tavo, tavo, tavo Jausmus tau paaukojau savo, savo