Rankšluostis Ant Žemės

Iš lėto nurengiu nes Nieko prieš nuogybes Juk likom tik dviese mes Ir niekas čia mūsų neras Tavo rankšluostis ant žemės Nebeatskirsime nakties nuo dienos Išbarstyti tavo antspaudai Aš priklausau nuo šitos nuodėmės šventos Noriu tau tik vieną pasakyt Kalba lūpomis silpnybė Betarpiškai nedalome žvilgsnyje slypi Mano sielos beprotybė Aš tavo lūpomis matuoju Beribius tolius ir erdves Intymią prieblandą kartoju Kad tik įkvėpt daugiau tavęs Aš tavo lūpomis matuoju Beribius tolius ir erdves Intymią prieblandą kartoju Kad tik įkvėpt daugiau tavęs Aš niekada sau nesuteikiau šanso Būti čia ir dabar tik dėl savęs Aš visada galvodavau kad jie mane mato Ir stebi tik tam kad nesuprastų manęs Lyg apsėstas vaiduoklis aš bijojau pamilti Ir perdaug per ilgai aš buvau vieniša Kaip neregys praregi nemokantis vaikšto Aš potyriais naujais dabar pažįstu save Aš tavo lūpomis matuoju Beribius tolius ir erdves Intymią prieblandą kartoju Kad tik įkvėpt daugiau tavęs Aš tavo lūpomis matuoju Beribius tolius ir erdves Intymią prieblandą kartoju Kad tik įkvėpt daugiau tavęs Ir atsiduriu taip arti Taip arti neatpažinsiu savęs Nepažįstu savęs Aš tavo lūpomis matuoju Beribius tolius ir erdves Intymią prieblandą kartoju Kad tik įkvėpt daugiau tavęs Aš tavo lūpomis matuoju Beribius tolius ir erdves Intymią prieblandą kartoju Kad tik įkvėpt daugiau tavęs