Išprotėjęs Metropolis

Atleisk už nuopuolius Išprotėjęs metropoli Aš juos skersgatviuose paslėpsiu Tu jų nepastebėsi Nežinau, kaip tau pasakyt Bet manęs nebus daug, tikiuosi jau nuo ryt Aš paskendau tavo pike Ten ir pralauksiu, kiek belikę Atleisk, bet tu jau nekvepi lietum Kurio taip laukiau Netrukdysiu laukti jau O gaila, kad viskas, ką galėjau, tai šitos dainos Mes tapyti laiko tatoo Ir praeitų datų Iš pamirštų vardų Ačiū tau už 25 tūkstančius naktų Atleisk už nuopuolius Išprotėjęs metropoli Aš juos skersgatviuose paslėpsiu Tu jų nepastebėsi Atleisk už nuopuolius Išprotėjęs metropoli Aš juos skersgatviuose paslėpsiu Tu jų nepastebėsi Jį padalint dalimis, jokių sekundžių Grįš šiurpuliais, grįš radijo trukdžiais Nusės ant vitrinų, viršūnių, taksi flakonų Tik šį kartą be skonio Be spalvų, niekingų flirtų Kur mes nei laimingi, nei apgirtę Panašu, jau ir dangus neatleis Už užmarštį metais, kad leidau sau paleist Už tai, kad niekada pavirto kartais Kad nenorėjau rodytis purvinais batais Apie tuos užkampius, kur nerašė spauda Kai planavom nepasent niekada Užmaišysiu tau arbatos mėtų Nes jau nebaisu, neskauda, negėda Liekam mes, ir jos lieka Dainos, kurių nedainavo niekas Atleisk už nuopuolius Išprotėjęs metropoli Aš juos skersgatviuose paslėpsiu Tu jų nepastebėsi Atleisk už nuopuolius Išprotėjęs metropoli Aš juos skersgatviuose paslėpsiu Tu jų nepastebėsi Atleisk už nuopuolius Išprotėjęs metropoli Aš juos skersgatviuose paslėpsiu Tu jų nepastebėsi Atleisk už nuopuolius Išprotėjęs metropoli Aš juos skersgatviuose paslėpsiu Tu jų nepastebėsi