Užrasoję langai,
Susimaišė mūsų kvapai.
Taip beprasmiškai ir nepastebimai.
Tu skubi pasent šiąnakt,
Bet greičiau jau nebemoka širdys plakt.
Ir niekada mes nemokėsim kantriai laukt.
Bėk, bėk nuo manęs,
Tolyn tolyn, kur akys ves
Bėk, bėk nuo manęs,
Tolyn tolyn, neatsigręžk... neatsigręžk.
Pasimetę vaikai,
Jau pasibaigė ir mūsų karai.
Kaip skaudžiau nukristi tu nebežinai.
Aš nelaukiau rudens
Ir rytoj visur ieškosiu tik tavęs.
Iš jėgos nutrauksiu aš visas stygas.
Bėk, bėk nuo manęs,
Tolyn tolyn, kur akys ves
Bėk, bėk nuo manęs,
Tolyn tolyn, neatsigręžk.
Neatsigręžk
Bėk... bėk...
