Nebežinau Kodėl

Tu taip tu taip taip toli Aš kalbu, bet tu negirdi Tu taip tu taip tu taip toli Atskira man tapai Formulė seniausiai atrasta Čia pas mus dalyba paprasta Kam toliau kankinti mums save Atsidūręs gatvėj akloje Tapom lyg praeiviai savtimi Bendrapakeleiviai atskirai, atskirai... Nebežinau kodėl, tau niekonejaučiu Nebežinau kodėl, man nieks neįdomu Ir nors šypsosi man, aplink vien sienos baltos Nebežinau kodėl, aš dar bandau save Nebežinau iš kur, tas ledas ugnyje Ir nors laikai mane, bet tavo rankos šaltos Tu taip tu taip tu taip toli Sudegino degino degino širdį Tu taip tu taip tu taip toli Likome likome likome šalti Vietos iš žemėlapių isnyks Su laiku visi keliai pradings Įkaitai dabar jau mes laisvi Deguonies kraneliai atsukti Viskas buvo mitas aš jaučiu Degė jau limitas iš anksčiau, iš anksčiau... Nebežinau kodėl, tau niekonejaučiu Nebežinau kodėl, man nieks neįdomu Ir nors šypsosi man, aplink vien sienos baltos Nebežinau kodėl, aš dar bandau save Nebežinau iš kur, tas ledas ugnyje Ir nors laikai mane, bet tavo rankos šaltos (Nebežinau kodėl, tau niekonejaučiu) (Nebežinau kodėl, man nieks neįdomu) (Ir nors šypsosi man, aplink vien sienos baltos) Nebežinau kodėl, tau niekonejaučiu Nebežinau kodėl man nieks neįdomu Ir nors šypsosi man, aplink vien sienos baltos Nebežinau kodėl, aš dar bandau save Nebežinau iš kur, tas ledas ugnyje Ir nors laikai mane, bet tavo rankos šaltos