Tavo akys atspindi viską — ko neturiu,
Tavo akys nerodo nieko — ko neturėtų būti čia,
Saulę ir mane — pasikišk po savo vokais,
Tik nebandyk manęs praryti,
Į laisvę — skaudžiai prasimušiu snapu,
Niekada neuždarytas, jei Dievas ragina valdžios rėžimu.
Bet mano laikas išeina, o aš pasilieku ir pats einu,
Ir kiekvienas iškeliauja nubusti ir žiūrėti į... į savo akis,
Ką regiu atmerkęs širdį,
Visada... Gražu.
O mano laikas išeina, bet aš pasilieku ir pats einu,
Ir kiekvienas iškeliauja nubusti ir žiūrėti į... į savo akis,
Ką regiu atmerkęs širdį,
Visada... Gražu.
