Aš Lauksiu Tavęs

Kai naktį vėlei prabundu Ir savęs aš nepažįstu Kai žinau, kur gyvenu Bet namo negrįžtu Kai vėl ir vėl, ir vėl, ir vėl bandau Gyvent iš naujo, nors bijau, kad klystu Iš anksto aš atsiprašau Visų, kuriuos paliesiu ir išnyksiu Ir nieko mums baisaus nebus Sakai ir vidury nutyli Ir skauda šios dainos žodžius Ir nieks nemato ir negirdi Kai naktį vėlei prabundu Ir savęs aš nepažįstu Ir vėl, ir vėl, ir vėl bandau Bet greičiausiai imsiu, ir išnyksiu Aš lauksiu tavęs, kai nieks nematys, nematys Aš noriu išeit, kad galėčiau grįžt Tu viską giliai jau pats žinai, pats žinai Kam nelemta, tas niekada ir nesudygs, nesudygs Kai naktį vėlei prabundu Ir savęs aš nepažįstu Kai žinau, kur gyvenu Bet namo negrįžtu Kai vėl ir vėl, ir vėl, ir vėl bandau Gyvent iš naujo, nors bijau, kad klystu Iš anksto aš atsiprašau Visų, kuriuos paliesiu ir išnyksiu Aš lauksiu tavęs, kai nieks nematys, nematys Aš noriu išeit, kad galėčiau grįžt Tu viską giliai jau pats žinai, pats zinai Kam nelemta, tas niekada ir nesudygs, nesudygs Aš lauksiu tavęs, kai nieks nematys, nematys Aš noriu išeit, kad galėčiau grįžt Tu viską giliai jau pats žinai, pats žinai Kam nelemta (kam nelemta) Tas niekada ir nesudygs (tas niekada ir nesudygs) Nesudygs (nesudygs, nesudygs, nesudygs)