Tau guodžiuosi savo likimu
Nes tylėt daugiau nėra jėgų
Gyvenau pastoviai laukimu
Išeinu
Aš tyliu ir laukiu dar kažko
Žodžiais vėl mane aplieji tu
Toks visai man svetimas esi
Išeinu
O maniau, kad laimė taip arti
Ir kad skausmas liks jau praeity
Tavyje tų žodžių gal per daug
Tavyje vien meilės per mažai
Tavyje tų žodžių gal per daug
Tavyje vien meilės per mažai
Tavo akys žvelgia taip aklai
Drėgnos lūpos tyli kaip rekiai
Mūsų širdys kalba taip šaltai
Išeinu
Man nereikia svetimų akių
Ir tų žodžių, auksu paverstų
Man reikėjo mylinčios širdies
Išeinu
O maniau, kad laimė taip arti
Ir kad skausmas liks jau praeity
Tavyje tų žodžių gal per daug
Tavyje vien meilės per mažai
Tavyje tų žodžių gal per daug, gal per daug
Tavyje vien meilės per mažai
Tavyje tų žodžių gal per daug
Tavyje vien meilės per mažai
