Слова

Tipiškai, nuo pat pradžių Viskas buvo taip saldžiai gražu Vadinai mane savo namais Tuomet dar nežinojai, į kokius tu patekai Kai išeiti sumanei Skilo visos durys, išdužo langai Kilo metų gaisras, iš kurio tu pasprukai Nors sudegė šis namas, bet išliko pamatai Nes mano siela stiklinė Tavo veiksmai - tik menki įbrėžimai Laikas ištrynė žodžius Į mano sielos paviršių įrėžus Jei manei, kad sudušiu Tuomet esi beprotiškai tuščias Jei reiks, susirinksiu Savo sielą iš šukių Nes mano siela stiklinė Mano siela stiklinė Jei reiks, susirinksiu Savo sielą iš šukių Jei manei, kad sudušiu Tuomet esi beprotiškai tuščias Jei reiks, susirinksiu Savo sielą iš šukių Pelenų pilnom akim Aš griuvėsiuos pabudau Ir nurimusia širdim Pasakiau - "Atleidžiu tau" Pirmą žingsnį aš žengiau Saulės šviesą pajutau Nors kol kas klaikiai sunku Ateity bus tik geriau Jau tada tikrai žinojau Kad esi beprotiškai stipri Mūsų namas atstatytas Žaizdose langai visi Jei kada pro šalį eisi Tu sustosi - aš žinau Mano durys jau atvertos Bet šįkart tikrai ne tau Tikrai ne tau Nes mano siela stiklinė Mano siela stiklinė Jei reiks, susirinksiu Savo sielą iš šukių Jei manei, kad sudušiu Tuomet esi beprotiškai tuščias Jei reiks, susirinksiu Savo sielą iš šukių Nes mano siela stiklinė (Tavo veiksmai - tik menki įbrėžimai) Mano siela stiklinė Jei reiks, susirinksiu Savo sielą iš šukių Jei manei, kad sudušiu Tuomet esi beprotiškai tuščias Jei reiks, susirinksiu Savo sielą iš šukių Nes mano siela stiklinė
Writer(s): Vidas Bareikis, Austeja Boreisaite Lyrics powered by www.musixmatch.com
instagramSharePathic_arrow_out