Oi Ta Tatū

Oi tu berneli, tu bernužėli Negi tau trūksta smegenužėlių Parvažiavai iš sostinių Pasidaręs ant veido tatū Ant kaktytės ir skruostelių Kam tu pasidarei tų tatū Čirvų tūzų, hieroglifų Ant kaktytės ir skruostelių? Nervinas tėvelis po obelėle Gniaužias kumštukai, nori duot į snukį Giminės skambina, klausia kas sūnui Prašo tėvužio, kad duotų bizūno Ant kaktytės ir skruostelių Kad pasidarė sūnus tatū Grįžta pas tėvus, nieko nevalgo Močia tik bulves kiša – atsisako Sėdi prie stalo su Balenciagom Flex'ina ten kažką jis Instagrame Tėvas jau nervinas, ruošias morališkai Nes įvyks tuoj jau buitinis smurtas Smeigia su šakėm į rankužę Per delnužėlį teka kraujužis Krenta telefonas į kibirėlį O kibirėly kiaušinių lukštai Ir bulvių lupenos, ir visokios atliekos Nes kibiras skirtas kompostavimui Laksto sūnužis visas kraujuotas Po visą klėtį staugia iš skausmo Motušė bėga ieškot jau binto Atidaro stalčių – binto nėra Grįžta atgal, sūnus guli ant žemės Kraujo balutėj aplink galvelę Kam tu darei, sūneli, tatū Ant kaktytės ir skruostelių? Kam tau rеikėjo tų hieroglifų Ant kaktytės ir skruostelių? Lių lių lių lių