Šimtas Pavasarių

Galvom suaugę, baras profesoriai Kad vietomis gabus, bet nerimtas O man, kur pažiūru, visur pavasariai Kiekvienoj kišenėj pavasarių šimtas! Išeini - aplinkui gyvenimo potvynis Visus širdies kalnus baigia apsemti Bendrai pasiutimas eina visuotinis Taigi neimsi perneval trūnyt ir senti Nusigrįžta, kad saulė per kaitriai nekaitintų Kad akuliorių stiklai neištirptų O jei plaukus rasa katram suvilgytų Tuoj tuoj tuoj tuoj tuoj bėga kirptis O aš, kaip ir nenoromis, kad ir juokaudamas Kišenę ar burną vos atveriu Ir veržias pavasariai - cypdami, sprausdamies Ir raitos, ir raitos, ir raitos žaliūkščiai po patvorius Ir daryk, kad išeitų kaip nors kitoniškai, hm-hm Tik pirštą nuversi, įkišęs duryse Matyt, liga čia pristojo chroniška Ir nieko čia jau nebepadarysi!