Norejau Skristi

Meilės deivė yra mirtis Sakydavo jinai užmerkdama akis Jos švelnias rankas puošė randai Žinojau kad tai nesitęs amžinai Kai žiūrėdavai pro langą į kruviną mėnulį Suprasdavau kad jis su tavim kartu liūdi Tu buvai ne iš čia ir aš tai žinau Nukrisi ir išnyksi nesusitiksim daugiau Skausmo pirštai sugniaužia mane Užsidega šypsena tavo veide Liepsnoja tarytum aukojimo laužas Taip šypsos mirtis juk ji tavo draugė Ji pažadėjo išlaisvint tave Ir vėl šalta tamsa apkabina mane Aš norėčiau turėt drąsos kaip ir tu Ateik ir patark išeities nerandu Aš taip norėjau atsispirti su tavim ir išskristi Kodėl likimas privertė tave taip greit nukristi Aš kalbu su tavim, bet tavęs negirdžiu Vis labiau aš tamsoj išnykti geidžiu Pasižiūriu į rankas su siaubu pamatau Kelis randus priklausiusius tau Kraujas ir kūnas į liūną traukia Dabar tu žinai manęs niekas nelaukia Aš išeisiu į gatvę ir bėgsiu tiesiai Pasilieka viltis kad mane tu pakviesi