Balintos Sienos

Ir kuo gi man tave pakeist? Tapetais su tavim ar paliktais daiktais? Ir ką gi man daryt su savo meile? Palaukti, kol numirs, ar nužudyt visai? Ar nužudyt visai? Pasaulis tas, kurį tu palikai Tik balintos sienos, tik balintos sienos Kai tu iškėlus galvą išėjai Aš vėl likau vienas, aš vėl likau vienas Aš vėl likau vienas Šį kartą amžinai Ir kaipgi man tave paleisti? Kai tikėjimas savim paliko su tavim Ir kaipgi galima tikėt, kad geras jausmas Sugrįš, kai gyveni su negyva širdim? Su negyva širdim, jė-ė Pasaulis tas, kurį tu palikai Tik balintos sienos, tik balintos sienos Kai tu iškėlus galvą išėjai Aš vėl likau vienas, aš vėl likau vienas Aš vėl likau vienas Reikėjo šimto vakarų Minčių nuvalkiotų Kol supratau Kaip visad, per vėlai Kad aš tave myliu, kad tave myliu Reikėjo tūkstančio dienų Be tikslo praleistų Kol pripratau Tavęs aš neturiu, jau nebeturiu Pasaulis tas, kurį tu palikai Tik balintos sienos, tik balintos sienos Kai tu iškėlus galvą išėjai Aš vėl likau vienas, aš vėl likau vienas Pasaulis tas, kurį tu palikai Išdegintos pievos, išdegintos pievos Kai tu iškėlus galvą išėjai Aš vėl likau vienas, aš vėl likau vienas Aš vėl likau vienas Šį kartą amžinai