Veidai

Veidai iš molio ir iš gipso Veidai iš veidrodžių tiesos Veidai, kurie išbalę kybo Iš meilės, mėnesio šviesos Veidai iš ledo padaryti Šiaurinio ūko sklidiniai Veidai nuo stogo nusiritę Ir susižeidę grindinį Tai mano veidai Aš aukso rėmus jiem žadėjau Aukštų galerijų tyloj Tačiau jie nieko nenorėjo Tai mano dingstantys veidai Tai mano dingstantys veidai Veidai, veidai Veidai iš marmuro ir vario Iš skausmo perkreipto akmens Akis ir lūpas atidarę Aš noriu šitaip lai gyvent Tyla suskambo neigiai, kraupiai Aš prisislinkęs arčiau Jiem šluoščiau prakaitą ir kraują O ašarų nepamačiau Tai mano veidai Aš aukso rėmus jiem žadėjau Aukštų galerijų tyloj Tačiau jie nieko nenorėjo Tai mano dingstantys veidai Žadėjau būsim, būsim, būsim Kaip nubudimas, kaip diena Žadėjau amžiaus antrą pusę Ar ne gana? Žadėjau vasaros alėja Čia pat už posūkio, arti Bet jie tylėjo, jie tylėjo Nepaprasti Nepaprasti, neprarasti Aš aukso rėmus jiem žadėjau Veidai, veidai Aukštų galerijų tyloj Tačiau jie nieko nenorėjo Veidai, veidai Tai mano dingstantys veidai Tai mano dingstantys veidai Veidai, veidai