Dumblas

Dar vakar sau sakiau Tau nebedainuosiu Savo širdy gyvenau viltim Tau nepasiduosiu Bet ir vėl šią naktį man parašei Išeisiu iš proto Niekad nerūpėjau tau labai Gyvenu aš ir mokaus Aš noriu nebegirdėt Ką man kartoji Kai lėtai į mane eini Žemė slysta po kojom Šoka ugnys, vėjas ir lietus Lyg tu būtum dievas Apsinuodijus savo mintim Noriu slėptis iš gėdos Rojuje ar pragare Surasi tu mane Dumblas, kuriame mes drauge Abu mes skęstam, o dugno nėra Aš nežinau, kas bus giliau Man niekas nesvarbu Kai kūnai du, o siela viena (Ojejeje) Turiu aš bėdą, kad nemoku be tavęs gyvent Man žiauriai gėda, nu ir ką? (Ojejeje) Sunku man galvą net rytais pakelt Esu aš prieš tave visai bejėgė (je) (Ojejeje) Aš neturiu ko slėpti Aš silpna, tu nugalėjai nepradėjęs, taip ir tęsk nekęst manęs (je) Keliu aukštyn rankas, o galvą vis žemiau Aš pavargau, pasiduodu tau Man patinka šitas skausmas Duok man jo daugiau Niekada tik nepaleiski Neklausyk, ką sakau Rojuje ar pragare Surasi tu mane Dumblas, kuriame mes drauge Abu mes skęstam, o dugno nėra Aš nežinau, kas bus giliau Man niekas nesvarbu Kai kūnai du, o siela viena (Ojejejee) Matau, patinka tau gyventi Sau tik nepadaugink, aš uždusiu, nepasmauk (Ojejeje) Ką tu jauti, kai tu mane laikai ant trumpo pavadėlio Man atleisk, nusidėjau (je) Man patinka šitas skausmas Duok man jo daugiau Nekankinki, nepaleiski Neklausyk, ką sakau Rojuje ar pragare Surasi tu mane Dumblas (O-o-o-o) dumblas Mes dugne, tamsoje, bet drauge, he! Dumblas, kuriame mes drauge Abu mes skęstam, o dugno nėra Aš nežinau, kas bus giliau Man niekas nesvarbu Kai kūnai du, o siela viena (o-o-o-o) Dumblas