Kol radom vienas kitą, buvom su feikais, feikais
Tu lieti mane, ir dangus žaibuoja fejerverkais
Man nereikia nieko be tavęs, – stop, streikas
Noriu domėtis, ar nešalta ir kaip tu laikais
Iki nusiraminimo tik apkabinimo reikia
Bučinių mūsų jūroj vėjas dainuos savo dainą
Abu nuversime kalnus, žinai, juk dviese lengviau
Atiduok man viską, aš atiduosiu daugiau
Nors neturiu aš nieko vis dar (vis dar, vis dar)
Tik savo suknistą charizmą (-izmą, -izmą)
Nors neturiu aš nieko vis dar (vis dar, vis dar)
Vis tiek tau atiduosiu viską (viską, viską, viską, viską...)
Nors neturiu aš nieko vis dar (vis dar, vis dar)
Tik savo suknistą charizmą (-izmą, -izmą)
Nors neturiu aš nieko vis dar (vis dar, vis dar)
Vis tiek tau atiduosiu viską (viską, viską, viską)
Aš nemaniau, kad mane taip kažkas mylėti galės
Ir mane veža tai lyg kvapas nupjautos žolės
Lyg su sirena pataikytas trajakas
Lyg mašinoj amžinai būtų pilnas bakas
Mėlynos akys lyg dangus, tavo lyg žemė rudos
Dangus maišysis su žeme šią naktį, čia tai mood'as
Valdo mus adrenalinas, taip dainavo Grūdas
Tavo kūnas – mano kūnas, karštas, po perkūnais
Nors neturiu aš nieko vis dar (vis dar, vis dar)
Tik savo suknistą charizmą (-izmą, -izmą)
Nors neturiu aš nieko vis dar (vis dar, vis dar)
Vis tiek tau atiduosiu viską (viską, viską, viską, viską...)
Nors neturiu aš nieko vis dar (vis dar, vis dar)
Tik savo suknistą charizmą (-izmą, -izmą)
Nors neturiu aš nieko vis dar (vis dar, vis dar)
Vis tiek tau atiduosiu viską (viską, viską, viską, viską...)
