Akis pakelk, atgal pažvelk
Blaškos dar vėjuje liepsna
Palikta
O kaip seniai, kiti veidai
Spindi dar ta pati šviesa
Akyse
Nuo pačios, nuo pačios pradžios
Nuo žarijos pelenuos
Kas ir vėl uždegs tokią ugnį
Kad suskiltų dangus, pilnas žvaigždžių?
Kas be baimės gers ligi dugno
Tave
Galbūt taurę šlovės, galbūt nuodų
Kiti laikai, kiti stabai
Keičiasi vėjai ir tiesa
Ne tokia
Kita lemtis, tačiau širdis
Jau niekada nebus kita
Niekada
Vėl ir vėl ji ieškos pradžios
Tarp žarijų pelenuos
Kas ir vėl uždegs tokią ugnį
Kad suskiltų dangus, pilnas žvaigždžių?
Kas be baimės gers ligi dugno
Tave
Galbūt taurę šlovės, galbūt nuodų
Vėl ir vėl ji ieškos pradžios
Tarp žarijų pelenuos
Kas ir vėl uždegs tokią ugnį
Kad suskiltų dangus, pilnas žvaigždžių?
Kas be baimės gers ligi dugno
Tave
Galbūt taurę šlovės, galbūt nuodų
Kas ir vėl uždegs tokią ugnį
Kad suskiltų dangus, pilnas žvaigždžių?
Kas be baimės gers ligi dugno
Tave
Galbūt taurę šlovės, galbūt nuodų
