Katukavakare?

Dabar išgirsit istoriją Kuri prasidėjo paprasčiausiu žodžių junginiu "Ką tu, ką tu, ką tu, ką vakare?" Ir, kaip ir jinai turėjo paprastai baigtis Bet vienam iš veikėjų Jinai baigėsi ne taip jau ir sėkmingai Tai štai tokia istorija Zdarovenko seneliukai, ką tu, ką vakare? Tempk jau savo bulkas greičiau pas mane Įšausim porą oles tiesiai į veną 'Nol semkė' ant dviejų ir šašlas kieme Zdarova tėvukai, žinok nepaeis Faniera dar vėluoja šešiais vakarais Be to nenoriu eit - lauke dauja šalta Karočia, viskas gaunas "ne feng shui" Čilas bratucha, ne cukrinis - neištirpsi Šaibas užmesiu po vestuvių atidirbsi Nu blemba seneliukas, tikrai aš ne kondicijoj Pakviesk geriau tą čiolę iš dvimseptinto narvo Tu durnas, kočėlą? užpakalizaurą? Noriu leist "naniet" - pridaužom vakare Sušausim kokį činčiką, susuksiu samakrutkę Nebūk tu šitas feideris - no laiferis karočia Ką tu, ką tu? Ką tu, ką vakare? Ką tu, ką tu? Ką tu, ką vakare? Ką tu, ką tu? Ką tu, ką vakare? Ką tu, ką vakare Ką tu, ką vakare? (Oh) Ką tu, ką tu? Ką tu, ką vakare? Ką tu, ką tu? Ką tu, ką vakare? Ką tu, ką tu? Ką tu, ką vakare? Ką tu, ką vakare Ką tu, ką vakare? (Oh) Nu gerai paklausyk, pasakysiu kur čia parkė Atsimeni tą veržlę, kurią čiešinau dar vakar, ne? Nu tą fainulką iš septinto narvo Nu tai aišku, kas be ko, ne nu taip, nu tai jo Tipo sakau aš jai: gal einam ant šmidriaus? O ji chi chi cha cha, aš jai tirli pirli Kažkiek pačiešinau, jinai man zeba cool Aš jai "such wow", "original", "supa dupa" Karočia buvo pijankė - visiškai "na niet" Leidom visą vakarą atsipimpalavę Ir taip kalbasinom atsakančiai lyg ryto Kol vienas čiūvas sako jai: ką tu, ką vakare? Ką tu, ką tu? Ką tu, ką vakare? Ką tu, ką tu? Ką tu, ką vakare? Ką tu, ką tu? Ką tu, ką vakare? Ką tu, ką vakare Ką tu, ką vakare? (Oh) Ką tu, ką tu? Ką tu, ką vakare? Ką tu, ką tu? Ką tu, ką vakare? Ką tu, ką tu? Ką tu, ką vakare? Ką tu, ką vakare Ką tu, ką vakare? (Oh) Nu ir žinok gavau seneliukas kaip reikalas į lempą Prišaudė man į dėžę tas amaras Aš užtinęs visas vaikštau Vaizdas užsiniaukęs Fanarai absoliutiškai na niet Karočia belekas, belenkur, belenkaip, belenkada, belensukuo Absoliutiškai žiauriai seneli O prasidėjo taip Aš jam, žinai, sakau Ė lopas, labuką, gal tu koks elektrinis? Nebepezėk loliaga - balandį tau paleisiu Sakau aš jam čiufarink - kol negavai strėlių Ir nepamiršk tik savo "jobtvajuko" susirinkti O jis man: rišk bazarą, tu sustas no name'as Tavo paniatkės, manęs čia nekanalina Tu freak'as, fake'as, kas čia per stailas? Dabar šita čiolė keliauja su manim, ok? Ir prasidėjo stumykla - na niet Galvoju: jochaidy, mane gal gliūčinti pradėjo Nepezėk, nesvaik, nebekerasink čia gerai Neraganėk lafarikas - ką tu, ką vakare? Ką tu, ką tu? Ką tu, ką vakare? Ką tu, ką tu? Ką tu, ką vakare? Ką tu, ką tu? Ką tu, ką vakare? Ką tu, ką vakare Ką tu, ką vakare? (Oh) Ką tu, ką tu? Ką tu, ką vakare? Ką tu, ką tu? Ką tu, ką vakare? Ką tu, ką tu? Ką tu, ką vakare? Ką tu, ką vakare Ką tu, ką vakare? (Oh) Tada jis atsistojo, savo šliopkėm užsimojo Aš spėjau tiktai pagalvot: paeis? Nepaeis? O jis nusiima bliuskę, po apačia vandamkė Ir supratau - tėvuk bėditas ištiko Ką tu, ką tu? Ką tu, ką vakare? Ką tu, ką tu? Ką tu, ką vakare? Ką tu, ką tu? Ką tu, ką vakare? Ką tu, ką vakare Ką tu, ką vakare? (Oh) Ką tu, ką tu? Ką tu, ką vakare? Ką tu, ką tu? Ką tu, ką vakare? Ką tu, ką tu? Ką tu, ką vakare? Ką tu, ką vakare Ką tu, ką vakare? (Oh)