Anykščių Šilelis

Ski-bi-di-ba-ba Anykščių Šilelis Kada šilas nubunda visa yra tyla Prasideda pamažu šventa dienos byla Kada šilas nubunda visa yra tyla Prasideda pamažu šventa dienos byla Klausykis brangusis, brangusis brolelis Ar buvo kada repas Anykščių Šilelis? Kada šilas nubunda visa yra tyla Prasideda pamažu šventa dienos byla Kas ten šlama? Ė vėju papūstas lapelis Ėgi gūžtoj nubudęs sujudo paukštelis Kas ten traška? Ė vilkas dieną užuodžia Iš naktinės medžionės par pakrūmes skuodžia Ėgi lapė į olą, žąsiuką įsikandus Ėgi barsiukas bėga, išlindęs iš landos Ėgi linksmutė stirna per pušyną striuoksi Ėgi pušin iš pušies voverytė liuoksi Ėgi mat šermuonėlis ir kiaunė juodoji Ir visoki žvėreliai po mišką ulioja Kas ten taukši? Ė stuobrį kapoja genelis Kas mekena? Ėgi mat perkūno oželis Kas ten šnibžda? Ė šnypščia iš kelmo piktoja Ėgi srove teškena upelė Šventoji Kas ten kalbas? Ė žąsys paupėj gagena Ėgi mat lizde starkus pamiškėj klegena Kada šilas nubunda visa yra tyla Prasideda pamažu šventa dienos byla Kada šilas nubunda visa yra tyla Prasideda pamažu šventa dienos byla Klausykis brangusis, brangusis brolelis Ar buvo kada repas Anykščių Šilelis? Kada šilas nubunda visa yra tyla Prasideda pamažu šventa dienos byla Ėgi antys "Pry! Pry!" priskridę į liūną Ėgi kukutis klausia savo pačią, sūnų Ką, ką, ką jums atnešti? Ką jūs kalbat niekus? Ką, ką? Ar grūdus? Ar muses? Ar sliekus? Ėgi mat gegutėlė dairos ir kėtojas Čia kukuodamas verkia, čia juokias kvatojas Skamba tik, skamba miškas: volungė Ievą Trotina: "Ieva, Ieva! neganyk po pievą!" Čia paupėj "Riu! Riu!" tilvikas sušuko Čia vėl balsų visokių – lyg trūkte pratrūko Čia kitokie balseliai, tik kitokios bylos Dagiliai, pečialandos, strazdeliai, čižylos Kėkštai, šarkos ir kitos vis gieda Toj juokias, toj vaitoja, ė toj niekus klieda Ė už visus viršesnis lakštingalos balsas Pilnas, skardus, griaudingas ir, taip sakyt, skalsus! Kada šilas nubunda visa yra tyla Prasideda pamažu šventa dienos byla Kada šilas nubunda visa yra tyla Prasideda pamažu šventa dienos byla Klausykis brangusis, brangusis brolelis Ar buvo kada repas Anykščių Šilelis? Kada šilas nubunda visa yra tyla Prasideda pamažu šventa dienos byla Skamba, ūžia per krūmus ir vis kitaip mainos Ir vis dūšion įsmenga – lyg Lietuvos dainos Tie visoki balseliai taip krūvon suplaukia Tartum kožnas lapelis čilba, kliauga, šaukia Ir sutartinę taiso, ir taip gražiai dera Siaudžia tik, tartum siaudžia – rentavimo nėra Anei tų balsų ausis skyrium nepažįsta Lyg kad ant žalios pievos žolynai pražysta Ir visoki žiedeliai teip tarp savęs pinas Kad iš tolo tik regis gražus margumynas Ai būdavo, būdavo iš mūsų šilelio Didžiausio patogumo, gražaus ramumėlio! Ė tas visas ramumas po lietuvių dūšias Lyg lygumoj vėjelis po žoleles trąšias Plaukydamas lingavo, tamsiom vilniom tvino Dažnai miške lietuvis, ko verkia, nežino Ė tik junta dažniausiai, kad širdis neskaudžia Ė tik pilna pajautų labai ramiai griaudžia Ir lyg rasos žemčiūgais gausiai atgaivinta Ir lyg rasa par veidą ašarėlės krinta Paskum ilgai krūtinėj šilelis kvėpuoja Atsidusus krūtinė lyg giria linguoja Lyg tarytum ramumas teip dūšion įslinko Kad net dūšia kaip varpa pribrendus linko! Kada šilas nubunda visa yra tyla Prasideda pamažu šventa dienos byla Kada šilas nubunda visa yra tyla Prasideda pamažu šventa dienos byla Klausykis brangusis, brangusis brolelis Ar buvo kada repas Anykščių Šilelis? Kada šilas nubunda visa yra tyla Prasideda pamažu šventa dienos byla