Abejinga

Aš pavargau realybei žvelgt į akis Pavargusias akis Sukursi melą, o lūpos tau pasakys Visas nuogas tiesas Ištrinsiu skaitytas mintis (Mintis, mintis, mintis) Ten niekas manęs jau neras (Neras, neras, neras) Pasiekę tikslą, sustojom lyg įkalti Įgiję to, dėl ko vėl tapom šalti Pikti, tiesiog kiti Gal buvom šiek tiek per arti (Arti, arti, arti) Mylėti nebuvom verti Abejinga tau lyg griūvanti siena Kartodama dieną Abejinga tau, nes nieko nelieka Tik laukianti siela Atveriu duris, nenoriu išeiti Ką man patartum? Paprasta nebus Ir viską suprastum Galiu kartoti tūkstantį kartų žodžius Kurių tu taip ilgies Bet nepagydysiu tau pažadėtos širdies Tuščios, be ateities Parbėgsiu per pievas basa (Per pievas basa, per pievas) Ir grįšiu ten, kur kelio pradžia Abejinga tau, lyg griūvanti siena Kartodama dieną Abejinga tau, nes nieko nelieka Tik laukianti siela Atveriu duris, nenoriu išeiti Ką man patartum? Paprasta nebus Ir viską suprastum Viską suprastum Abejinga tau, lyg griūvanti siena Kartodama dieną Abejinga tau, nes nieko nelieka Tik laukianti siela Laukianti siela