Laikas taip skuba – nepastebėjom, kaip praėjo metai
O kaip norėtųs nors trumpam sustabdyt jį
Ten sustabdyt, kur taip buvo gera, skausmo nė rupučio
Tai buvo laimė, meilė ir viltis
Nieko jau priešaky, vis tas pats, tas pats, tas pats
Viskas jau praeity, o gaila labai
Nieko jau priešaky, vis tas pats, tas pats, tas pats
Viskas jau praeity, o gaila labai
Laikas nelaukia, skuba ir skuba, ir neklausia nieko
Ar tu laimingas, ar dar trūksta kažko
Laikas mums duoda meilę, ramybę, ir neprašo nieko
Bet jau vėliau atsiima dar daugiau
Nieko jau priešaky, vis tas pats, tas pats, tas pats
Viskas jau praeity, o gaila labai
Nieko jau priešaky, vis tas pats, tas pats, tas pats
Viskas jau praeity, o gaila labai
Nieko jau priešaky, vis tas pats, tas pats, tas pats
Viskas jau praeity, o gaila labai
Nieko jau priešaky, vis tas pats, tas pats, tas pats
Viskas jau praeity, o gaila labai
Nieko jau priešaky, vis tas pats, tas pats, tas pats
Viskas jau praeity, o gaila labai
Nieko jau priešaky, vis tas pats, tas pats, tas pats
Viskas jau praeity, o gaila labai
