Gyvenimo Man Vieno Neužtenka

Mano gyvenimas lyg delnuose smėlis Smiltim tarp pirštų krist nesuspėjęs Aš sėdžiu čia ant šilto kranto Ir vėl matau kaip lūžta bangos Panašiai kaip tie likimai Sutikti spalvingam mano kelyje O aš taip myliu, aš taip myliu Už šitą keistą jausmą Paaukočiau tyliai viską, ką turėjau Ir kad atgal sugrįžęs vėl galėčiau Paliesti tą akimirką trumpam Dar kartą, meile, nusivilt, tavim Neskubėk sustot, išeit, akimirka žavinga, kur skubi? Jeigu dovanos su šypsena, tegul tos ašaros į niekur krenta Visa tai, ką taip ilgai nešiojau aš pavargusioj širdy Suprantu, kad išdalint gyvenimo man vieno neužtenka Sustok, palauk, skubėt nereikia Gyvenimas gražus ir aš galiu Kartoti tau šituos keistus žodžius Bet ta trumpa sekundė baigės O mūsų meilė panaši į snaigę Tirpstančią ant tavo spindinčių delnų Gražus gyvenimas, kaip meilė viena Viena motina, kaip sukasi žemė viena Vienas likimas, kaip karšta ugnis Ir aš girdžiu kaip plaka tavo vieniša širdis Kaip sekundės bėga greitai Tai užtruks truputį laiko Ir aš jaučiu kaip slysta tavo delnai iš mano rankų Todėl gyvenimo man vieno neužtenka Mano draugai, mano svajonės Mano gyvenimas, mano kelionės Mano miestai, mano drabužiai Mano mašinos, mano meilužės Mano širdis – tai mano meilė Mano darbas – jis saldus kaip seilė Aš glostau laimę delnuose, myliu kiekvieną dieną Nes, pasirodo, aš gyvenimą turiu tik vieną Neskubėk sustot, išeit, akimirka žavinga, kur skubi? Jeigu dovanos su šypsena, tegul tos ašaros į niekur krenta Visa tai, ką taip ilgai nešiojau aš pavargusioj širdy Suprantu, kad išdalint gyvenimo man vieno neužtenka