Krenta snaigės plastikinės
Iš supjaustyto dangaus
Dūžta lėkštės veidrodinės
Ant banguojančių stalų
Trys suskeldėję mėnuliai
Sukasi lyg karuselėj
O tarp jų beakė guli
Ieško stiklo rutulių
Kartais noris niekad nepabust
Norisi tyloj išnykti
Tapti miestu be žmonių
Kartais noris nieko nesuprast
Apsiklot tinklu ramybės
Virsti ežero ledu
Dobilais užklotos erdvės
Virsta rankom be raukšlių
Žirkles ima, karpo plokštes
Supresuotas iš sapnu
Ant krantų delfinai miega
Pasikloję pelenų
Stovi miręs akrobatas
Tarp lėktuvnešio takų
Kartais noris niekad nepabust
Norisi tyloj išnykti
Tapti miestu be žmonių
Kartais noris nieko nesuprast
Apsiklot tinklu ramybės
Virsti ežero ledu
Kartais noris niekad nepabust
Norisi tyloj išnykti
Tapti miestu be namų
Kartais noris nieko nesuprast
Apsiklot tinklu ramybės
Virsti ežero ledu
