Mantaspats

Pasitrauk, noriu aš pabūti sau Be liūdesio, be netikrumo, be tavęs Nenoriu laukt, noriu gyvent čia ir dabar Naktį užmigt, sapnuot sapnus, skirtus ne tau Tad nenustebk, jei nebejausi tu manęs Aš per toli, mūsų dangus jau ne tas pats Pasirinkai gyventi miręs, atsimerkęs Aš palieku daug laiko tai pačiam suprast Mes jau svetimi Žiūriu į erdvę, netikiu, kad aš šypsausi Stoviu nebyli Prisigeriu lietaus lašų ir vėl blaivausi Ką praradai, nesugrąžinsi niekada Ar mintyse mane tu saugosi, ar ne Vis dar menu, kokia šventa buvo tyla Mūsų tyla - dabar ją pakeitė tamsa Mes jau svetimi Žiūriu į erdvę, netikiu, kad aš šypsausi Stoviu nebyli Prisigeriu lietaus lašų ir vėl blaivausi Man, man, man, man tai kas? Man, man, man, man tas pats Man, man, man, man tai kas? Man, man, man, man tas pats Mes jau svetimi Žiūriu į erdvę, netikiu, kad aš šypsausi Stoviu nebyli Prisigeriu lietaus lašų ir vėl blaivausi Mes jau svetimi Stoviu nebyli Prisigeriu lietaus lašų ir vėl blaivausi aš