Nebijau Nakties

Ir kai išlipęs Iš jūros juodos Kaip niekad gyvas Be baimės jaučiuos Smėlio skonis Kaip cukraus saldaus Seksualumo Ir gėdos purvai Nenusiplauna Nuo odos lengvai Jūros žolės Vis traukia giliai Sluoksniuotas veidas Kasdien vis tas pats Tik makiažas Kitaip perpieštas Išsilieja Nuo sūraus vandens Ieškojau rūmų Gintarinėm kėdėm Švelnaus kaip ruonio Meilužio akim Klausiau tyliai Kam visa tai? Jau nebijau nakties Nes kam prie dugno prisiliest? Verčiau danguj ieškot žvaigždės Ir nebijau tamsos Todėl, tikriausiai, taip juokiuos Išdūręs mirtį aš jaučiuos Jaučiuos Išdūriau mirtį Aš ją apgavau Ir nebebus ji Taip arti, kaip lig šiol Netrukdys man Svajot dangaus Renkuos gyventi Tikiu aš savim Aš noriu meilės Tik ne su tavim O su jūra Mylėtis naktim Jau nebijau nakties Nes kam prie dugno prisiliest? Verčiau danguj ieškot žvaigždės Ir nebijau tamsos Todėl, tikriausiai, taip juokiuos Išdūręs mirtį jaučiuos Jau nebijau (nebijau) nakties Nes kam prie dugno prisiliest? Verčiau danguj ieškot žvaigždės Ir nebijau tamsos Todėl, tikriausiai, taip juokiuos (tikriausiai, taip juokiuos) Išdūręs mirtį aš jaučiuos (išdūriau mirtį) Jau nebijau nakties (nebijau) Nes kam prie dugno prisiliest? Verčiau danguj ieškot žvaigždės (danguj) Ir nebijau (nebijau, nebijau) tamsos (nebijau, nebijau) Todėl, tikriausiai, taip juokiuos Išdūręs mirtį aš jaučiuos Jaučiuos