Metų Laikai

O mano meilė išėjo Ne su kitu, o šiaip Man liko tiktai rugsėjis Ant stiklo lietaus lašai O mano meilė paseno Išėjo – negrįš, negrįš tikrai Man liko ruduo ir menas Ir melas, kad bus gerai O buvo meilė tokia spalvota Skraidė raidės rašant eiles jai Net pavasaris ėjo iš proto Kad už jį mano meilė gražesnė O buvo meilė tokia spalvota Skraidė raidės rašant eiles jai Net pavasaris ėjo iš proto Kad už jį mano meilė gražesnė Gražesnė už gamtą ir meną Plunksnos baltos, sparneliai žali Kaip ilgai, kaip ilgai man vaidenos Kad visa, kas juoda, toli O naktį vien lyja ir lyja Ir ištisą dieną vien sniegas Meilė sena nerūdija Meilės tiesiog nelieka O buvo meilė tokia spalvota Skraidė raidės rašant eiles jai Net pavasaris ėjo iš proto Kad už jį mano meilė gražesnė O buvo meilė tokia spalvota Skraidė raidės rašant eiles jai Net pavasaris ėjo iš proto Kad už jį mano meilė gražesnė O buvo meilė tokia spalvota Net pavasaris ėjo iš proto Kad už jį mano meilė gražesnė