Vandenynai (Dedikacija Saulei)

Kai mintimis ragaujame drugelių medų Ir kai svajonėmis užliejame akis Mes dykumas paverčiam vandenynais Kuriais išplaukiam į neatrastas šalis Ir plaukiame laivais ieškoti aukso Kurį vėliau išmainom į žuvų maldas Mes savo juoką paverčiame upeliais O ašaras išbarstome druska Aš jau ne lašas jūroj, o jūra manyje Galiu užliet plačiausias dykumas ir kalnus Bet tavo akys dar gilesnės už mane Tu - mano saulė vandenyno gelmėse Kai užmetam tinklus į platų dangų Žvejodami draugystę amžiną nors kart (amžiną nors kart) Mes vėl paleidžiam pasroviui likimą O patys skęstam meilėj ir nenorime išnert Aš jau ne lašas jūroj, o jūra manyje Galiu užliet plačiausias dykumas ir kalnus Bet tavo akys dar gilesnės už mane (tu - mano saulė) Tu - mano saulė vandenyno gelmėse Tu mano saulė vandenyno (vandenyno) Tu mano saulė vandenyno Tu mano saulė vandenyno Gelmėse Gelmėse Gelmėse Aš jau ne lašas jūroj, o jūra manyje Galiu užliet plačiausias dykumas ir kalnus Bet tavo akys dar gilesnės už mane Tu - mano saulė vandenyno gelmėse Aš jau ne lašas jūroj, o jūra manyje Galiu užliet plačiausias dykumas ir kalnus Bet tavo akys dar gilesnės už mane (tu - mano saulė) Tu - mano saulė vandenyno gelmėse Tu - mano saulė vandenyno gelmėse Tu - mano saulė vandenyno gelmėse