Pražys

Švelniausiai, kaip moki Tu glostai rytą mūsų Greičiausiai, kaip gali Sveiksta mano kūnas Nusiėmę karūnas Nuprausę pėdas Ragavę pirmo jaudulio dienas Rytais mes kepsim šviežias bandutes Šitas paukštis skris Mūsų sode obelis pražys Jei tik norėsi, plaukus šukuosiu tau naktim Aš vis dar netikiu, kad tau taip paprasta būti su manim Išsekęs, mano kūnas niršta Keikiuos ir liepsnuoju Man trūksta prisiglaust Taip trūksta prisiglaust Išglostyk tą pyktį Nenoriu jaunas mirti Nenoriu Šitas paukštis skris Mūsų sode obelis pražys Jei tik norėsi, plaukus šukuosiu tau naktim Aš vis dar netikiu, kad tau taip paprasta būti su manim Šitas paukštis skris Mūsų sode obelis pražys Jei tik norėsi, plaukus šukuosiu tau naktim Aš vis dar netikiu, kad tau taip paprasta būti su manim