Piligrimai II

Valdyk, valdyk, deimantais maišyk Taisyklių nesilaikančius nuo kojų nuvaryk Spjaudyk į veidus visiems, kas nesupranta Kad jūra be troškimų neturi jokio kranto, o Surištos rankos, išsukinėti pirštai Iš spygliuotos pagaminti, sukasi ginklai Virš galvų, pritaisytų prie guminių kūnų Kur daugintis, kur verkt kaip reikia, žino šimtą būdų Visokiems egzistuojantiems kaip mes – galas Subrinkę piligrimai sakys, sakys Išsigims, ims mums įkaitintą metalą Kol jų sielų šešėliai sienom kris, kris, kris Visokiems egzistuojantiems kaip mes – galas Subrinkę piligrimai sakys, sakys Išsigims, ims mums įkaitintą metalą Kol jų sielų šešėliai sienom kris, kris, kris, kris Atsimerkt galimybė tik vieną kartą gimus Atsiklaupt, nusižemint prieš gyvus piligrimus Sustatyt, apstatyt juodom figūrom tanką Iš lėto ant galvos piltis tamsiai baltą laką Visokiems egzistuojantiems kaip mes – galas Subrinkę piligrimai sakys, sakys Išsigims, ims mums įkaitintą metalą Kol jų sielų šešėliai sienom kris, kris Visokiems egzistuojantiems kaip mes – galas Subrinkę piligrimai sakys, sakys Išsigims, ims mums įkaitintą metalą Kol jų sielų šešėliai sienom kris, kris Visokiems egzistuojantiems kaip mes – galas Subrinkę piligrimai sakys, sakys Išsigims, ims mums įkaitintą metalą Kol jų sielų šešėliai sienom kris, kris Visokiems egzistuojantiems kaip mes – galas Subrinkę piligrimai sakys, sakys Išsigims, ims mums įkaitintą metalą Kol jų sielų šešėliai sienom kris, kris, kris