Paranoja

Tavo lūpos raudonai matinės Kviečiu tave ir vėl, nors ką tik matėmės Neišgėręs, bet vos pastoviu Pridėjau tave į gyvenimą, tu mane tik į storius Lūpos juda be garso, o balsas galvoje vis dar groja Tu mano paranoja Tu mano paranoja Tu mano paranoja Tu mano paranoja Tu mano paranoja Dega šviesa, galbūt lauki manęs Galbūt mes jau arti ir leidi nesibelst Likim dviese, man taip norisi liesti tave Užsimerkus mūsų kūnai kalbėsis Tegul jie sako, tegul jie mato Tavyje tirpstu lyg cukrus arbatoj Tavo balsas groti nustoja Aš įjungiu iš naujo Tu mano paranoja Tu mano paranoja Tu mano paranoja Tu mano paranoja Tu mano paranoja Paranoja Paranoja Paranoja Paranoja Paranoja Paranoja Paranoja Tu mano paranoja Tu mano paranoja Tu mano paranoja Tu mano paranoja Tu mano paranoja