Gyvybės Medis

Aš – medis, toks vienišas, liūdnas Mano dienos pilnos laukimo Tu nuo gyvenimo tempo pavargęs praeivis Prisiglaudęs prie mano kamieno Ir užmerkęs minutei akis Aš apglėbsiu tave šakomis Guosiu šlamesiu lapų savų Ir pagirdysiu savo sula Atiduosiu tau visą save Aš apglėbsiu tave šakomis Guosiu šlamesiu lapų savų Ir pagirdysiu savo sula Atiduosiu tau visą save Pailsėjęs tu manajam pavėsy, nueisi Aš, medis, vis lauksiu, lauksiu sugrįžtant Vėl priglusi prie mano kamieno Nors minutei užmerksi akis Aš apglėbsiu tave šakomis Guosiu šlamesiu lapų savų Ir pagirdysiu savo sula Atiduosiu tau visą save Aš apglėbsiu tave šakomis Guosiu šlamesiu lapų savų Ir pagirdysiu savo sula Atiduosiu tau visą save Aš apglėbsiu tave šakomis Guosiu šlamesiu lapų savų Ir pagirdysiu savo sula Atiduosiu tau visą save Aš apglėbsiu tave šakomis Guosiu šlamesiu lapų savų Ir pagirdysiu savo sula Atiduosiu tau visą save