Sutemoj

Kiek kartų sakiau, sau melavau Kiek kartų kartojau, neišgirdau Kodėl turiu nukrist, kad vėl mokėt pakilt Tarp tūkstančio kelių, kaip savąjį pažint Išlikti tyloje, triukšmo apsupty Kai žvelgsi į akis, ar spėsi atpažint? Kai šviesa užges Ar būsi šalia? Ir jeigu tamsa gyvens manyje Ar būsi šalia? Ar būsi šalia? Sutema lauks, manęs palauks iki kol kas aš kvėpuoju Sutemoj gydau žaizdas ir vis dar kvėpuoju Sutema lauks, manęs palauks iki kol kas aš kvėpuoju Sutemoj gydau žaizdas ir vis dar kvėpuoju Užsimerkiu tam, kad nematyt Prieš save aš užveriu duris Iš ten, kur stovi tu, geriau matyt Ir matai tu mane Ir vis turėjai nukrist, kad vėl mokėt pakilt (ah-ah) Tarp tūkstančio kelių vėl savąjį pažint Išlikti tyloje, triukšmo apsupty Kai žvelgsi į akis, kad spėtum atpažint (o) Kai šviesa užges Ar būsi šalia? (Ar būsi šalia?) Ir jeigu tamsa gyvens manyje (gyvens manyje) Ar būsi šalia? (Ar būsi šalia?) Ar būsi šalia? Sutema lauks, manęs palauks iki kol kas aš kvėpuoju Sutemoj gydau žaizdas ir vis dar kvėpuoju Sutema lauks, manęs palauks iki kol kas aš kvėpuoju Sutemoj gydau žaizdas ir vis dar kvėpuoju Kvėpuoju, kvėp-kvėp Kvėpuoju, kvėpuoju, kvėp-kvėp Kvėpuoju, kvėpuoju