Tu

Tu Tu Tu Tu Nesakyk, kad tu nežinai, kodėl Nesakyk, kad tu pamiršai ir vėl Ar dangus pravirks, kai ateis ruduo? Ar skaudės labai, kai nebus su kuo? Pasitiks rytus vėstančia kava Šokt virtuvėj su marga suknele Nesakyk, kad tu nežinai tikrai Kai ruduo ateis, ar skaudės labai Tu, tu Tai buvai tu, tu Kai slėpiaus, radai mane Stovint ryto lietuje Tu, tu Pamiršai tu, tu Kai ruduo ateis vėlai Ar tada skaudės labai? Tu Tu Tu Tu Nesakyk, kad tu nieko nebijai Nesakyk, kad niekad nemelavai Tik šviesoms užgesus vėl bus tylu Apsiklosiu baltu, puriu sniegu Pasislėpsiu vėl ryto lietuje Kantriai lauksiu, kol rasi tu mane Nesakyk, kad tu nežinai tikrai Kai ruduo ateis, ar skaudės labai Tu, tu Tai buvai tu, tu Kai slėpiaus, radai mane Stovint ryto lietuje Tu, tu Pamiršai tu, tu Kai ruduo ateis vėlai Ar tada skaudės labai? Aš ir tu nežinom visai Kur būsim, su kuo Ateis kai ruduo Ar vėl bėgsim basi Ir kopsim kalnais Kaip du tūkstantais Tu, tu Tai buvai tu, tu Kai slėpiaus, radai mane Stovint ryto lietuje Tu, tu Pamiršai tu, tu Kai ruduo ateis vėlai Ar tada skaudės labai?