Kunigunda

Netgi vidury nakties mano ugnį užkurtum Žalios akys pakerės, tie vidurnakčio burtai Mūsų taurė sklidina – rankoj supasi, dega Laumė, miško ragana, kelią rodo ir veda Duoki man ženklą, o mieloji Kunigunda Tavo plaukai ir tavo akys kūną gundo Turėsi palaukt, turėsi palaukt O kai pamatysi mane – pašauk Duoki man ženklą, o mieloji Kunigunda Net kai paliečia aušra, mūsų ugnys rusena Akys žalios nejučia miško paslaptį seka Mūsų taurė vėl pilna – rankoj supasi, dega Laumė, miško ragana, vėl man atima žadą Duoki man ženklą, o mieloji Kunigunda Tavo plaukai ir tavo akys kūną gundo Turėsi palaukt, turėsi palaukt O kai pamatysi mane – pašauk Duoki man ženklą, o mieloji Kunigunda Duoki man ženklą, o mieloji Kunigunda Tavo plaukai ir tavo akys kūną gundo Turėsi palaukt, turėsi palaukt O kai pamatysi mane – pašauk Duoki man ženklą, o mieloji Kunigunda