Tinginio Vasara

Lik sveikas, Vilniau, aš tave palieku Jau per daug pasiilgau vėjo ir bangų Mano galvą suspaudė karšti pilko asfalto garai Tu - kaip kambarys uždaru langu, nei manęs nei dangaus nematai Šilto vakaro negana Vėjo plaukuose negana Samanų kvapo irgi negana Miego kopose negana Smėlio batuose negana Kylančios saulės irgi negana Mano pasaka - tinginio vasara Mano pasaka - tinginio vasara Žuvėdros klykia ir suka virš kelto amžiną ratą Dar taip nebuvo, kad nepasitiktų oro ištroškusio miesto vaiko Jos veda mane vandens gatvėm, Smiltynėj palydi į miško takus Aš akis užmerkiu, ir jūrą girdžiu Ji šiandien nerami, mes abu neramūs Susitikę skęstam vienas kito glėby Viską, ką turim, tą atiduodam Kaip kempinės sugeriam visa, kas juoda Bet ne viskas juoda tarp baltų debesų Vieno saulėlydžio negana Vyno taurės negana Laimės ašarų irgi negana Medžių ošimo negana Marių ramybės negana Permirkti lietuj negana Mano pasaka - tinginio vasara Mano pasaka - tinginio vasara Mano pasaka - tinginio vasara Mano pasaka - tinginio vasara