Melancholija

Melancholijos, čia per daug melancholijos Ar neatrodo tau, kad ir vėl mes į ją vyniojamės? Čia ne poezija, čia paprastas tekstas Ir kuo man nejaukiau, tuo kiti labiau mėgsta Aš išgalvojau tave Išgalvojau santykius mūsų Išgalvojau, kad palieki ją ir mano būsi Išgalvojau tau ginklą Sukūriau tau nuodą Ir staigmena aš būsiu paskutinė tavo lovoj Žmonėms patinka atvirai Žmonėms patinka kūnas Tikri tikri, tikri jausmai Tiktai tegu jie gražūs būna Dar patinka mums neabejot pasirinkimais Net jei renkamės kasnakt duris Be išėjimo Melancholijos, čia per daug melancholijos Melancholijos, čia per daug melancholijos Tas tavo žvilgsnis į tolį mane vilioja, nes Aš netapau atspari per metų penkiolika net Tai melancholijai tavo (tavo, tavo, tavo...) Tai melancholijai tavo (tavo, tavo, tavo...) Tai melancholijai tavo (tavo, tavo, tavo...) Duok ją man užsiklot Melancholijos, čia per daug melancholijos Mes tik joje viens kitą atpažįstam Beveik užuodžiame Ištirpsta staigiai visi tikri įpareigojimai Aš jau kažkur mačiau tai Be ironijos Aš tik per liūdesį tave jaučiu Girdžiu tik per minorą Negalvoju net, kokių spalvų Tu man nerodai Čia istorija tokia, kur niekas niekur nekeliauja Užsidaro kambary ir suka dainą vėl iš naujo Mums patinka atvirai Mums patinka kūnas Tikri tikri, tikri jausmai Tiktai tegu jie gražūs būna Dar patinka mums neabejot pasirinkimais Net jei renkamės kasnakt duris Be išėjimo Melancholijos, čia per daug melancholijos Melancholijos, čia per daug melancholijos Tas tavo žvilgsnis į tolį mane vilioja, nes Aš netapau atspari per metų penkiolika net Tai melancholijai tavo Tai melancholijai tavo Tai melancholijai tavo Duok ja man užsiklot Ta melancholija savo