Pasaka

Užmerkiu akis ir saulę regiu Per nugarą tau nubėga lietus Tu jo neklausyk, jis kalba niekus Medžiai priglaus ir dainą niūniuos Kol vėjas tave į skruostą bučiuos Jei tik reikės, tu jam pasiguosk Tik pažadėk, kad nesustosi eit Aš tau dainuosiu, kol naktis praeis Sustok akimirką, jei pavargai Vis tiek neužsibūsim amžinai Tau paseksiu pasaką, a-a, a-a Vieną kartą kažkada, a-a, a-a Kai viskas buvo paprasta, radom, kas nepaprasta Tau paseksiu pasaką Miegok ramiai Kojas basas semia vanduo Kviečia tave eiti su juo Tu jo neklausyk, grįžkim namo Muša naktis dvyliką jau Gęsta ugnis ir daros vėsiau Jeigu reikės, gali prisiglaust Tik pažadėk, kad nesustosi eit Aš tau dainuosiu, kol naktis praeis Sustok akimirką, jei pavargai Vis tiek neužsibūsim amžinai Tau paseksiu pasaką, a-a, a-a Vieną kartą kažkada, a-a, a-a Kai viskas buvo paprasta, radom, kas nepaprasta Tau paseksiu pasaką Miegok ramiai Tau paseksiu pasaką, a-a, a-a Vieną kartą kažkada, a-a, a-a Kai viskas buvo paprasta, radom, kas nepaprasta Tau paseksiu pasaką Miegok ramiai