Aukso Pieva

Šešėlis – juoda duobė, į kurią Mes puolam, vos per daug šviesoje Perdegt nemokam O gal ir ne ne, nereikia O gal tu norėtum, gal paprašyk Kad aš pažiūrėčiau ten, toli Į šviesą ir tau parneščiau ugnies akyse? Kiek daug sužinojau, daug suradau Bet nieko nerodau, Tau nesakau Išdrįsti nemoku O gal dar ne ne, ne šiandien Bet ko neramu, ko netelpu jau Tarp sienų, kuriom apsistačiau Kodėl jos nesaugo Niekas nepuola kodėl? Oloje, šešėlyje – taip saugiau (Atsiminimus saugau) Gal nakty ateinančioj bus drąsiau (Juk mėnesienoj augau) Gal tada, kai nemigą-miegą (Sapnai sulaužo) Gal rytoj, o gal šiandien laikas eit Į degantį laužą – saulę... Bijau Ten, toli už kalnų Aukso pievą regiu Einam tenai Būsim medžiai abu Kur, nepaisant šaknų Girioj vaikšto (girioj vaikšto, girioj vaikšto) Jeigu bus per baisu, atsimink, kiek sapnų Baisesnių jau buvo Ar matei, kaip giliam ežere nuskandinta Saulė juokiasi? Oloje, šešėlyje – taip saugiau (Atsiminimus saugau) Gal nakty ateinančioj bus drąsiau (Juk mėnesienoj augau) Gal tada, kai nemigą miegą (Sapnai sulaužo) Gal rytoj, o gal šiandien laikas eit Į degantį laužą – saulę... Bijau