Toli, prie žalio vandens, už girių, jūrų
Žinau, mano laimė gyvens, kur sau išbūriau
Švelni, maža ir šilta žiede paparčio
Sėdės, į dangų žiūrės, žvaigždžių suartą
Nurims, nebėgs taip širdis nuo jos ramybės
Užmerks ir žemė akis bei ims klausytis
Kaip kviečia lietų vaikai ir rimsta vėjai
Ir kaip nuščiūva laukai, kaitrai atėjus
Toli, prie žalio vandens, už girių, jūrų
Žinau, mano laimė gyvens, kur sau išbūriau
