Lipalas

Be tavęs aš nulis Co-dependent Atsigulęs Vidury kambario Sninga dulkėm Dar tik rugpjūtis Mano oda Kaip vaga upės Tokia išdžiūvus Valtis dužo, pramušė dugną Ant langų dabar kabo burės Aš slepiuosi tik viduj, nes Eit kažkur - tai kaip žengt į ugnį Kiek šita diena gali tęstis? Ji vistiek niekur nenuves Čia geriausiu atveju testas Maniau nuramins gal menas Muziejuj spyrė nerimas Prakalbo drobės senos Sakė, kad pasaulis dega Sako 'jų akys stebi' Daug priešaky, bet žiūrėsiu per petį Mano ID vėl slepias Mano EGO padarytas iš medžio Dabar jis Crashina Kelias į kambarį gretimą Dar palaikyk savo petį man Per jį perėmiau nerimą Bandai ir vėl atidaryt, bet nėra nieko Užsirakinęs visą dieną pasilieku Ilgi šešėliai, nuo šviesos viduj slepiuosi Dabar žinosi Ir nieks nesikeičia, trapus, kaip krištolas Nesutaisysiu šitaip, nes naudoju lipalą Bet kai šalia tu būni, aš tavo įkaitas Bet tiktai Iki kol, iki kol, iki kol Aš vandeny vėl pamečiau prasmę Aš sugrįžau į tą patį tašką Dar kątik laikiau delne visatą Bet be penkių darbų man šakės Aš tarp žmonių tampu toks matomas Jie mano, kad mano vidų matė Kaip lietus vėl pila sakinius Kartais kandžiojasi, kaip kalės Bet aš lieku vėl užsidaręs Pro plyšį lendą mintys negeros Žiūriu žemyn, nes ant krašto kabom Vienatvės laisvė mane apgavo Stiklinės akys iškrito, bėga pačios Kol sukuosi ratais Ridenuosi laiptais Bet ji to nematė Tu nieko nematei Žinok geriau jau taip Bandai ir vėl atidaryt, bet nėra nieko Užsirakinęs visą dieną pasilieku Ilgi šešėliai, nuo šviesos viduj slepiuosi Dabar žinosi Ir nieks nesikeičia, trapus, kaip krištolas Nesutaisysiu šitaip, nes naudoju lipalą Bet kai šalia tu būni, aš tavo įkaitas Bet tiktai Iki kol, iki kol, iki kol