歌詞
Tu dovanojai sparnus man,
Aš pakilau aukštyn.
Galvojau tai sapnas, bet ne,
Aš iš tikro skridau.
Deja, nežinojau krypties,
Todėl nukritau žemyn.
Ir tada Tu pakėlei mane,
Toliau aš ėjau.
Mano sparnai sužeisti,
Todėl negalėjau skrist.
Bet pakėlęs akis į Tave
Aš kelią radau.
Dabar man ramiau, nes žinau,
Kur ir kodėl einu.
Mano kelias, tiesa ir gyvenimas -
Tu.
Man reikia pas Tave,
Aš nuostabiam kelyje.
Tu mano mintyse
Vakar, šiandien, rytoj, amžinai, visada.
Tu dovanojai laivus man,
Jais aš plaukiau tolyn, tolyn…
Galvojau tai sapnas, bet ne,
Aš iš tikro plaukiau.
Bet audros sudaužė laivus,
Su jais aš skendau gilyn, gilyn…
O Tu ištiesei ranką ir vėl
Ištraukei mane.
Nes man reikia pas Tave,
Aš nuostabiam kelyje.
Tu mano mintyse
Vakar, šiandien, rytoj, amžinai, visada.
Sakei man eiti siauru keliu, sakei.
Sakei man tikėti Tavu žodžiu, sakei.
Tačiau ne iškart išgirdau Tave, bet dabar jaučiu,
Aš žinau mano kelias, tiesa ir gyvenimas - Tu.
Written by: Linas Adomaitis