Apie tai, kaip žirafa sumindė kaunietį Antaną

Naktį iš Balandžio penktosios Pasivaikščioti susiruošęs Kaunietis Antanas į gatvę išėjo Iš lėto jis slinko per Laisvės alėją Bet balsas vidinis jam nuolat kartojo Kelionė šita tau nebaigsis geruoju Nebaigsis geruoju, nebaigsis geruoju Vos tik pilnatis pasirodė Greitai zoologijos sode Pašoko žirafa iš miego Sapnavo baisiausią košmarą gyvenime savo Kad nori papjauti ją vilkas ir liūtas Ir netgi mažutis orangu- Orangut, orangu, oranguta, uraga- Naktį iš Balandžio penktosios Grįžti jau namo susiruošęs Kaunietis Antanas išvydo žirafą Ir greitai suprato - ji puls į ataką Kaunietis Antanas sustingęs alsavo Regėjo iš naujo gyvenimą savo Darganą kitos dienos rytą "Kauno dienoje" parašyta Vidurnaktį, šiąnakt Prie "Tulpės" kavinės Kaunietį Antaną Žirafa užmynė O mindė jinai jį šitaip