Tu Maivais

Atsidarė durys, negaliu įeiti Jau turbūt žinai, bet patinki man baisiai Tu truputį kuklinies naktinio reiso Aš noriu tave pažint, bet tu maivais, beib Dvidešimt bernų tuo pačiu metu atsistoja Praplauki lėtai, net langai rasoja Jų akis matai, jie turbūt pavydi Baro kėdės ir stalai baigia išsilydyt Tu ištraukei žemę man iš po kojų Porą valandų jau sunkiau kvėpuoju Gal susipažinsim pakeliui namo? Už penkių minučių baltas Renault Noriu glostyt tau plaukus, dingti iš šitos skylės Tu atrodai pavargus, o aš tave baigiu įsimylėt Karštą ugnį užkūrei, negesink jos, kol esi rate Smilksta paskutiniai dūmai, kai pabaigsim dubį varom pas mane