Tu, Niekada

Nesvarbu, būčiau toli, ar stovėčiau čia pat Skirtingai lyja ant mūsų visuomet Laikrodžiai tiksi laiką ne tą patį Pasauliai sukurti priešingam formate Tu niekad neužminsi nuorūkos mano Aš niekad neprašysiu ugnies Dievas mato, tiesa, jis irgi kitas absoliučiai Pamiršau tik kaip vadinas, atrodo ir kas tai Tu niekada, niekada, niekada nematysi Daugiau nei kad praeivio eilinio akyse Pamiršo mus ir kas tai mes Net Mamontovo hakeriai neras Žinai, dabar abu mes be pradžios Tau vakarėlis, šampanas, o man seniai jau pusė trečios Lygiai taip pat, kaip ir pabaigos era Tavo triukšmas man, man tik mirtina tyla Šypsais lyg tai paskutinis kartas Pakol aš tuščias kaip Zvonkaus koncertas Tik būtybė - nei draugas, nei priešas Kuriam tik mėšlas, dėl ko tu plėšais Prigirdytas alum ir naiviom fantazijom Pritrūkę argumentų, mes melą rasim jom Keturiom, maršrutais troleibusų Papasakosiu viską tau, po dar vieno būsiu Niekas negirdi, niekas nemato Tai sup*sta paslaptis dviejų psichopatų Nepasikeisčiau net jei laikytum glocką Mano laime, aš noriu pamatyt tave nuogą Priglaust kaip mylimą, nekenčiamą, ironizuojantį Likimą tą, spjoviau - tai Šiauliai ar Nevada Kažkur tarp jų tūkstančiai nerado Tu niekada, tu niekada niekada Niekada Niekada, niekada nesužinosi Tu niekada, tu niekada niekada Niekada Niekada, niekada nesužinosi Tu niekada, tu niekada niekada Niekada Niekada, niekada, nesužinosi (Tu niekada, tu niekada niekada) (Niekada)