Deivės

Nežinau, kodėl kas naktį Šaukia jie mane vardu Grįžta jie kas naktį Verčia mane eit kartu Bet aš tvirtai įaugus į žemę, žemę Kaskart atsilaikau, kai jie veja, veja Žinau, kas aš esu Jaučiau tai nuo pradžių Žinau, kad tu žinai Mes - deivės, mes - deivės Jau niekas nepakeis Manosios prigimties Žinau, kad tu žinai Mes - deivės, mes - deivės (Mes - deivės) (Mes - deivės, mes - deivės) Sakai, kad nori būti tu kažkuom Bet turi jau viską - pažvelk iš vidaus Mūsų rankose tiek daug šviesos Pažiūrėk į mane - neeilinė dvasia Saugoju ją (saugoju ją), puoselėju ją Mums duota dalia - mylėti save ir žinoti save (žinoti save, žinoti save) Ir aš tvirtai įaugus į žemę, žemę Kaskart atsilaikau, kai jie veja, veja Žinau, kas aš esu Jaučiau tai nuo pradžių Žinau, kad tu žinai Mes - deivės, mes - deivės Jau niekas nepakeis Manosios prigimties Žinau, kad tu žinai Mes - deivės, mes - deivės Mes - deivės, (mes - deivės) (Mes - deivės, mes - deivės) Žinau, kad tu žinai (mes - deivės) (Mes - deivės, mes - deivės) Žinau, kas aš esu Jaučiau tai nuo pradžių Žinau, kad tu žinai Mes - deivės, mes - deivės Jau niekas nepakeis Manosios prigimties Žinau, kad tu žinai Mes - deivės, mes - deivės