Sau. Ir Tau.

Diena, naktis ir mes vėl lygūs Tokie atgrasūs ir pigūs Tik iš esmės – ten ne mes, tikėtina Tai taip apgailėtina Kaip asteroidai aplink orbitą Įkvėpk mane kaip Jolie Bradą Pittą Išmokink pakeist playlistą Aš aklas – nematau, kad viskas supista Tu – reliktas, kūrėjas, konfliktas, tyli Ir aš tikiu tuo lygtais. Kai miesto stogais, Mes tapsim paprastais, Nes mes tapsim pelenais. Mes su tavim – ne daugiau nuogo kūno Mes su tavim – tiek daug, kai suvoki menkumą Mes su tavim – ne daugiau, ne daugiau laikinumo Antraštės, citatos paraščių Girtos kalbos paryčių tarp milijono paslapčių Skuba traukiniais, autobusais Pasibaigus chaosui ir Tu ten būsi. Diena, naktis ir mes vėl lygūs Tokie atgrasūs ir pigūs Tik iš esmės – ten ne mes, tikėtina Tai taip apgailėtina Diena, naktis ir mes vėl lygūs Tokie atgrasūs ir pigūs Tik iš esmės – ten ne mes, tikėtina Tai taip apgailėtina Namuose tylu, panašu, bijo net aidas Padės viskis, nepadės D'lightas. Kas mes tokie? -paklausiu nepabudęs. Tu tyliai keiksies: -Greičiausiai šūdas. Aš nežinau kuom dar tikėt, jei ne tavim, girdi? Viską pasiimk. Kol kratau sau po kojom – apsimetu ciniku Idėjas konvertuoju į pinigus Ir viskas čia galėtų būt kiek kitaip, pasauli, slink lėtai. Žinau čia būsiu – skaičiavau dienas Skaičiavau dienas, rašiau blet apie tai dainas Ten kur nutylėjau, o turbūt reikėjo drąsiai Apie tai, kur pamečiau ir kur tikrai nerasiu Žinai, man bus ramu pakol tu juoksies Ir užsimerksiu pagiriotas kaip Bukovskis. Diena, naktis – ir mes vėl lygūs...