Tai Taip Toli

Tai taip toli, tai taip ne man Tai taip toli, tai taip ne man Tai taip toli, tai taip ne man Tai taip toli, tai taip ne man O aš rūkau ir galvoju Už ką man davė rytojų? Už ką nekenčia ir už ką ploja? Kas aš ir kodėl tai vis kartojas? Kodėl kalboj noriu, kad negirdėtum? Kodėl rašau, bet noriu, kad tai sudegtų? Kodėl nenoriu tikėt, kad visa tai – tikra? Bet grįžta, šitos nuodėmės turi ciklą Ir kas tie jie, kur kaltino mus klydus? Ir kas tie mes, pavertę tai motyvais? Kiek ten mūsų tarp instinktų ir geismo? Ir kas jei tie, kur klydo, iš esmės buvo teisūs? Už ką išeina ir už ką jie lieka? Ar ištrintum jei galėtum, naktis bemieges? Neprašau atsakymo, man tik klausimas būtinas Ir kas jei aš – tas žmogus šūdinas? Tai taip toli, tai taip ne man Tai taip toli, tai taip ne man Tai taip toli, tai taip ne man Tai taip toli, tai taip ne man O aš rūkiau ir tikėjau Tuščioj Laisvės alėjoj Tikėjau be išimties Tu vertas lygiai tiek, kiek davei kitiems Kas buvo – nėra, ko nėra – pakito Neįmanomo nėra, jei nekuri to motyvo Mačiau, kaip laisve pavirsta niekingi masyvai Tiesa turi alternatyvas Reikia kūno, geismo ir vandens Reikia kas pasitiks ir kas paleis Mes jauni, kol galim, ir gyvi, kol reikia Broli, juk niekas dar nesibaigia Reikia kūno, geismo ir vandens Reikia kas pasitiks ir kas paleis Mes jauni, kol galim, ir gyvi, kol reikia Broli... Tai taip toli, tai taip ne man Tai taip toli, tai taip ne man Tai taip toli, tai taip ne man Tai taip toli, tai taip ne man